žekė

מẽkė (vok. Socke) sf. (2) K, J.Jabl(Als), Rtr, LVIV703, FrnW, NdŽ, KŽ; N(Klp), Š, Kin, Krt, Dr, Gršl, Mžk puskojinė ar kojinė: Ana nunėrė vilnonas, marškonas žekes J. Prastosias [vilnas] atskiram žẽkėms, o gerosias – miluo Kl. Aš jau i daba eitu su žẽkioms Krtn. Liuob kiš piningus į žẽkę Plt. Nebrandu nėkaip vienos žẽkės Ms. I žẽkės visos buvo žiemą vilnonos, vasarą marškonos Trkn. Nusinerdinau dvejas žekès Brs. Ne žẽkių teip buvo kaip dabar, dabar kaproninės i kokios Skd. Iš vilnų, iš marškono siūlo nusinersma plonas tokias žekès Yl. Mama verps gaspadoriams, žekès ners naktimis Rnv. Eik, suieškok žekès Tlž. Tie vyrai išbėgo po žẽkių, paliko avalynes numie Šts. Kad kurį žmogų rėmuo ėda, tas tura daboti, kad jis vis vieną ir tą pačią žekę ant vienos kojos užsimovęs nešiotų LMD(Klp). Reik juodų kurpelių, baltųjų žekelių, tų mun reikia pri jaunų dienelių D50. Tur juodmargę sermėgą ir raudonas žekes (daina apie gandrą) KlvD299. ^ Netampykias čia kaip žẽkė Žlb. ║ kiekis, telpantis į kojinę: Mislija, ka tu čia toks senis, ta čia kokią žẽkę turi kame susipylęs [pinigų] Skd. Bajoras atsiuntęs klebonui metinio sampylo: pirštinę rugių, žekę kviečių ir kąsnelį lašinių Vaižg.